Zsófia Turóczy (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2017.8.2
XX a. pradžioje Vengrijoje veikė kelios menininkų kolonijos. Tuo pačiu metu masonybė pasiekė apogėjų ne tik Vengrijoje, bet ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje. Kaip menininkų kolonijos ši slapta brolija vadovavosi utopiniais siekiais pagerinti pasaulį. Vengrijoje masonerijos plėtotė prasidėjo 1870 m., įkūrus Vengrijos Didžiąją Ložę. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Didžiosios Ložės valdymą į savo rankas perėmė radikalusis masonų sparnas. Šie radikalai buvo atidūs socialinėms reformoms ir pajėgūs daryti įtaką politiniams procesams. Laisvųjų mūrininkų ložės taip pat traukė progreso atžvilgiu radikaliai nusiteikusius dailininkus. Taigi masonerija suvaidino svarbų vaidmenį Vengrijos inteligentijai ir buvo naudinga dailininkams, kadangi ložės juos rėmė. Kai kurie Nagybánya, Kecskemét menininkų kolonijų nariai įstojo į Laisvųjų mūrininkų ložes. Straipsnyje analizuojama, kas buvo šie dailininkai, kodėl jie pasirinko narystę masonų brolijoje ir ar pastaroji narystė paveikė jų kūrybą.
Reikšminiai žodžiai: Vengrijos Didžioji Ložė, inteligentija, Nagybánya, Kecskemét