Indrė Šurkutė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2014.6.4
Vėlyvojo baroko stiliaus Šv. Viktoro altorius, esantis Šv. Jono Krikštytojo ir Evangelisto Jono bažnyčios (Vilniaus universiteto bažnyčios) Šv. Onos koplyčioje, įkūnija svarbiausias Katalikų Bažnyčios doktrinos slėpinius. Drožinėtame retabule vaizduojamas Kristus nukryžiuotasis ant vynmedžio, Dievas Tėvas su Šventąja Dvasia, šventieji kankiniai ir evangelistai. Šią meninę kompoziciją papildo 42 šventųjų relikvijų inkliuzai. Kompozicijos struktūra, ikonografinės detalės, simbolių, relikvijų ir liturginių apeigų derinys nurodo į Švenčiausiosios Trejybės žmonijos išganymo planą, t. y. Kristaus auką ant kryžiaus, kurią liudija evangelistai. Šios aukos vaisiai atsiskleidžia Eucharistijoje ir šventųjų gyvenimuose. Kunigų skleidžiamos Šventojo Rašto žinios ir tikėjimo doktrina leido liturgijos dalyviams suprasti šio sakralinio meno kūrinio prasmę. Neatsiejama dekoracijos, mistinės tikrovės ir atliekamo realaus liturginio veiksmo jungtis skatino stebėtojus ne tik apmąstyti tikėjimo tiesas, bet ir asmeniškai į jas įsitraukti.
Reikšminiai žodžiai: Nukryžiuotasis, retabulas, vynmedis, Gyvybės medis, barokas