2024-06-15

Paskutinis tabu: pokarinė nacių dailininkų reabilitacija (santrauka)

Gregory Maertz (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.20

Straipsnio tikslas – įvertinti kaip Hitlerio režimo globojami dailininkai įgijo įtaką Vakarų Vokietijos dailės pasaulyje, atkūrus valstybės suverenitetą ir jai tapus NATO nare. Nacistinėje Vokietijoje aktyviai kūrusių civilių ir karo dailininkų asimiliacija esmingai paveikė jaunos federacinės respublikos kultūrinį gyvenimą, atgaivindama skonio standartus ir estetinius kriterijus, įtvirtintus Hitlerio pomėgio.

Praktiškai visa nacių kultūrinė biurokratija išliko nepaliesta ir buvo integruota į Vakarų Vokietijos muziejų administraciją, dailės mokyklas ir menininkų organizacijas, o pagrindinių pokario dailininkų organizacijų (t. y. Neue Münchener Künstlergenossenschaft, Münchener Secession ir Neue Gruppe) narių asmeninė sudėtis beveik nesiskyrė nuo Reichskammer der Bildenden Künste ir Wehrmacht Staffel der bildenden Künstlern narių sąrašų.

„Paskutinis tabu“ padeda atskleisti, kaip pokarinė Miuncheno Große Kunstausstellungen palengvino persekiotų „išsigimusio meno“ kūrėjų reintegraciją į pokarinės Vokietijos ir tarptautinę meno sceną. Miuncheno Didžiosios meno parodos Meno namuose kontekste susiformavo daugelio žymiausių vokiečių ir austrų kilmės pokario menininkų, pavyzdžiui, Friedensreicho Hundertwasserio, Anselmo Kieferio, Gerhardo Richterio, reputacija, leidusi XX a. 7-ame, 8-ame ir 9-ame dešimtmečiuose viešumoje sugyventi pokario dailininkų kartai su režimą ir karą išgyvenusiais „išsigimusiais“ menininkais bei nacių globojamais dailininkais. Kadangi pokarinė Haus der Kunst inkarnacija nepakeitė nacių laikais susiklosčiusios politikos reprezentuoti šiuolaikinius vokiečių dailininkus užsieniečių sąskaita, susiklostė paradoksali situacija. Nacių laikų Didžiosios vokiečių meno parodos dalyviai, Vermachto bei SS dailininkai ir „išsigimusio meno“ kūrėjai kartu eksponavo savo darbus, kartu posėdžiavo žiuri komisijų posėdžiuose, kartu vadovavo dailininkų organizacijoms. Taip atstatytas vokiečių meno status quo, kuris egzistavo 1933–1937 m.

Reikšminiai žodžiai: kolaboravimas, denacifikacija, Hitleris, naciai, okupacija