Laima Laučkaitė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.7
Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu vokiečių kurta dailė Lietuvoje beveik netyrinėta ir dėl politinių priežasčių ignoruota. Dislokuotoje kaizerio kariuomenėje tarnavę vokiečių dailininkai sukūrė nemažai darbų su lietuviška ikonografija, kurie atspindi skirtingų kultūrų – vietinės ir vokiškosios susidūrimą specifinėmis, karo aplinkybėmis. Šis straipsnis skirtas atvejo studijai – Vilniuje kūrusiam vokiečių spaudos dailininkui Walteriui Buhei ir okupuoto miesto įvaizdžiui jo kūryboje.
Vilniuje vokiečiai leido laikraščius Zeitung der 10. Armee ir Wilnaer Zeitung. Prie jų ėjo iliustruoti priedai, vienas jų buvo Bilderschau der Wilnaer Zeitung. Šio priedo 1916–1918 m. komplektas sudaro įspūdingą vizualinį karo laikotarpio Vilniaus albumą. Pagrindinis jo dailininkas Buhe kūrė viršelius, iliustravo straipsnius, o kiekviename laikraščio Wilnaer Zeitung numeryje spausdino po vieną piešinį. Galima išskirti tris tematinius Buhe diskursus: Vilniaus suvokietinimas, Vilniaus paminklų fiksavimas ir Vilniaus gyventojų paveikslas. Pirmajame ryškiausias propagandinis aspektas. Buhe’s darbai rodo, kaip miesto erdvė ir jos pastatai reprezentavo vokišką kultūrą. Svarbią vietą Buhe’s kūryboje sudaro miesto architektūros paminklų piešiniai, padiktuoti vokiečių dėmesio meno bei kultūros paveldui okupuotose teritorijose. Trečiasis diskursas susijęs su įspūdžiu, kurį svetimtaučiams darė Vilnius, su vizualiniu įvaizdžiu, miesto ir jo gyventojų paveikslu.
Vienas iš Vilniaus periodikoje publikuotų tekstų, R. von Garvenso straipsnis „Rembrantiškasis ir kiti meno skoniai Rytuose“ pristatė nepažįstamo, į rytus nuo Vokietijos esančio krašto savitumą. Vilniaus įrašymas į rembrantiškąjį kontekstą sutampa su Ober-Osto ideologiniu siekiu „necivilizuotą“ vietinę kultūrą „priderinti“ prie savojo kultūrinio „genijaus“. Rembranto kūrybos atgarsius vokiečių intelektualai matė viduramžiškame, modernios civilizacijos nepaliestame mieste, jo senovinėje architektūroje, archajiškame gyvenime, kur dominuoja pamaldumas. Taigi, viena vertus, jie rado Vilniuje „rembrantišką grožį“, kita vertus, už to „grožio“ atradimo glūdėjo vokiškojo nacionalizmo kultūrinė politika bei manipuliavimas meno tradicijomis.
Reikšminiai žodžiai: vokiečių spaudos menas, Walter Buhe, Rembrantas, tapyba, ideologija