Jānis Kalnačis (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.16
Vokietijos kultūros politika okupuotose Rytų teritorijose buvo apgalvota ir gerai organizuota, palyginus su sovietų brutaliais plėšimais ir naikinimu.
Nemažai individualius meninius ieškojimus ir kūrybos laisvę įkūnijančių kūrinių nepatekdavo į parodas ir likdavo dailininkų dirbtuvėse. Tačiau dar sunkiau buvo karikatūrų ir plakatų autoriams bei jauniems dailės studentams, mobilizuotiems į kariuomenę. Propagandai tarnavo karikatūrų piešėjai bei plakatininkai. Vis dėlto net tarp karo tematikos plakatų esama kūrinių, išreiškusių Latvijos tautą ištikusią tragediją. Lygiai taip pat ir dailininkai karo korespondentai, vykdę užduotį įamžinti vokiečių ir latvių kareivių drąsą, stengėsi užfiksuoti ir karo metų bei karo pabaigos dramą. Karikatūristai ne tik kūrė antisemitinius piešinius nacių pageidavimu, bet taip pat nukreipė savo ironiją į vietines marionetes, tarnavusias sovietams.
Didžiausiu tiražu karo metais leistas Latvijos laikraštis buvo vokiečių okupantų valdžios organas Tēvija (Tėvynė). Daugumą jame paskelbtų karikatūrų nupiešė dailininkas Ernestas Rirdānas (1901–1954) – populiariausias prieškario Latvijos ir karo metų karikatūristas. Nepaisant, kad Rirdāno karikatūros buvo kuriamos nacių propagandos užsakymu, jų tiesos negalima atmesti.
Po karo Rirdānas įsikūrė Anglijoje. Čia šaltojo karo metais savo lėšomis išleido karikatūrų rinkinius, kurių pagrindinis veikėjas „visų tautų tėvas“ Josifas Stalinas buvo prilygintas Hitleriui.
Vertinant karo metų latvių dailininkų karikatūras ir plakatus, reikėtų pripažinti, kad netrūko atvejų, kada užsakovų – nacių propagandistų – ir atlikėjų – latvių dailininkų – pažiūros ir tikslai sutapdavo. Tai skatintų plačiau komentuoti tokios situacijos priežastis.
Reikšminiai žodžiai: karikatūros, plakatai, Ernests Rirdāns, Antrasis pasaulinis karas, Stalinas