2024-06-14

Dailės parodos užsienyje kaip komunikavimo strategija: Vengrija 1914–1918 (santrauka)

Miklós Székely (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.2

Pirmojo pasaulinio karo metais buvo rengiamos Vengrijos parodos užsienyje, kurių metodai ir tikslai tęsė vengrų politinio elito pastangas sukurti nuoseklų krašto įvaizdį, suformuotą po 1867 m. Austrijos ir Vengrijos sutarties. Krašto įvaizdį užsienyje nulėmė politiniai siekiai parodyti Vengriją kaip naują Austrijos ir Vengrijos monarchijos šalį-partnerę. Virtuali restauracija išoriškai rėmėsi stilistine rekonstrukcija, tačiau tikrasis jos tikslas buvo atgaivinti krašto viduramžių didybę šiuolaikinės modernybės rėmuose.

Pirmojo pasaulinio karo metais užsienyje rengtos Vengrijos parodos akcentavo išaugusią autonomiją ir tautines ambicijas. Paviljonų dizainas demonstravo tautinį savitumą ir autonomiją. Dailės parodos tapo priemone užsienyje pristatyti pažangiąją Vengrijos kultūrą ir sulaukti jos pripažinimo.

Ypač svarbus buvo Vengrijos pasirodymas 1915 m. San Francisko pasaulinėje parodoje. Joje pirmą kartą tarptautiniu mastu dalyvavo vengrų dailininkai, demonstravę savo kūrybą, kuri visiškai atitiko to meto Europos dailės tendencijas ir meninį lygį. 1916 m. Lvove buvo surengta karinė paroda, o vengrų paviljoną suprojektavo architektas István Medgyaszay. Vietoje istorizmo stiliaus, Medgyaszay pasirinko organiškesnį sprendimą, grįstą Transilvanijos liaudies bei Rytų, Azijos architektūra. Sofijoje 1918 m. birželį surengta Vengrijos dekoratyvinio meno paroda buvo skirta pramonei ir prekybai bei pajungta karinės ekonomikos reikmėms. Šia paroda kartu ruoštasi taikos laikotarpiui ir ieškota naujų rinkų vienoje iš svarbiausių regioninių Austrijos ir Vengrijos imperijos partnerių. 1918 m. vengrų dailės parodoje Belgrade skirtingai nuo kitų parodų, rengtų karo metais, ryškiai akcentuoti nepriklausomybės siekiai ir etniniai principai. Vengrų meno pristatymas jau nederintas su Austrijos ir Vengrijos monarchijos interesais, jis pateiktas iš grynai vengriškų interesų perspektyvos. Meninės ir kultūrinės autonomijos įrodymo poreikis labiausiai išryškėjo Belgrado parodoje.

Reikšminiai žodžiai: paviljonas, Austrijos-Vengrijos imperija, liaudies menas, aristokratija, dailininkai