Anna Pravdová (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.12
Straipsnyje aptariami čekų ir prancūzų kultūriniai ryšiai Antrojo pasaulinio karo metais. Čekų dailininkai pasitraukė į Prancūziją 1938–1945 m. vokiečiams okupavus Čekoslovakiją. Dauguma čekų menininkų aktyviai įsitraukė į kultūrinę veiklą, kurios tikslas buvo atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į tragišką jų tėvynės likimą. Karikatūristas ir rašytojas Adolfas Hoffmeisteris buvo priverstas bėgti iš Bohemijos ir Moravijos protektorato į Paryžių dėl savo antifašistinių pažiūrų. Jis atvyko į Paryžių 1939 m. pavasarį. Hoffmeisteris gavo užduotį įsteigti Prancūzijos sostinėje Čekoslovakijos kultūros namus. Pastarieji tapo čekų kultūrinio elito susirinkimų centru, ir čia gimę veiklos planai aprėpė ne tik įvairius kultūros įvykius, bet taip pat ir propagandines akcijas.
1939 m. rugpjūtį Čekoslovakijos namuose įsikūrė jų nuolatiniai gyventojai, tačiau jau rugsėjo 18 d., pasidavę klaidingam įspūdžiui, kad šie namai iš tikrųjų yra Čekijos komunistų partijos egzilyje būstinė, į pastatą įsiveržė prancūzų policininkai. Jie atliko kratą ir suėmė visus gyventojus. Apkaltinti šnipinėjimu suimtieji buvo nuteisti šešiems mėnesiams kalėjimo. Suimtųjų menininkų kūriniai perteikia įkalinimo traumą.
Vos tik Prancūzija įsitraukė į karą, Paryžiuje buvo įkurta čekų dailininkų grupė, vadovaujama tapytojo Františeko Matoušeko (1901–1961). Vokiečiams okupavus Prancūziją, kai kuriems čekų dailininkams pavyko pabėgti į Angliją, o kiti liko Prancūzijoje ir įsiliejo į prancūzų rezistentų gretas.
Šis prancūzų ir čekų ryšių laikotarpis, be kitų dalykų, pateikia įrodymų, kad čekų dailininkai, daug perėmę iš Prancūzijos trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje, karo metais noriai ir aktyviai įsitraukė į prancūzų kovą prieš okupantus arba stojo į Čekoslovakijos kariuomenę, kuri formavosi Prancūzijoje ir dalyvavo Pasipriešinime.
Reikšminiai žodžiai: okupacija, Prancūzija, kalėjimas, rezistencija, naciai