Michał Kuran (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2010.4.4
Straipsnyje analizuojamas didiko ir jo giminės aukštinimas vizualinėmis priemonėmis Vilniaus vaivadai Jonušui Skuminui-Tiškevičiui (apie 1572–1642) skirtuose ir jo finansuotuose leidiniuose. Iš viso vaivadai dedikuota keturiolika lotynų ir lenkų kalbomis parašytų kūrinių, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje ir už Abiejų Tautų Respublikos ribų. Leidinių kiekis, jų temų įvairovė bei autorių gausa liudija išskirtinę Tiškevičiaus kaip knygų užsakovo reikšmę. Užsakydamas panegirinius kūrinius didikas siekė propaguoti asmeninę ir visos giminės įtaką Lietuvoje ir Lenkijoje. Leidinių vizualinė išraiška buvo įvairi. Be to, ypatingai sudėtinga menine programa išsiskyrė viso puslapio iliustracijos, vaizduojančios Tiškevičių ir alegoriškai šlovinančios jo giminę.
Straipsnyje nagrinėjami kūriniai parengti Tiškevičiaus ir Barboros Naruševičiūtės vestuvių proga, Jonušo tėvo Teodoro Tiškevičiaus atminimui, Tiškevičiaus dukters sužieduotuvių proga, Barboros Tiškevičienės laidotuvių pamokslas, prakalba, skirta Tiškevičiaus laidotuvėms, populiari enciklopedija, išradimų katalogas, proginis Andriejaus Loechijaus eilių rinkinys, pagerbiantis dvylika varduvininkų Jonų, šv. Tomo Akviniečio filosofijos išdėstymas. Leidiniuose išryškinamos visuomenės ir šeimos vertybės: šlovinama Tiškevičių giminė, pats Tiškevičius, jo nuopelnai Tėvynei ir Bažnyčiai.
Pažymėtina su Jonušu Skuminu-Tiškevičiumi susijusių leidinių temų, žanrų ir vizualinės išraiškos įvairovė. Pastebimas skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos leidinių. Pirmieji, artimesni šeimos ratui, parengti uoliau. Jiems būdingą žodžio ir vaizdo jungtį sąlygojo vietinė proginė kultūra. Tokio pobūdžio kūriniai, kurių Lietuvoje sukurta itin daug, buvo būdingi vietinės diduomenės kultūrai.
Reikšminiai žodžiai: didikai, aukštinimas, Abiejų Tautų Respublika, meninė programa