Erika Grigoravičienė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2024.16.2
Pagrindinis šio tyrimo objektas – vienas kūrinys, Mindaugo Lukošaičio skaitmeninių piešinių serija Z (2022). Siekiant apibrėžti kūrinio estetines ir politines dimensijas, jis deteritorializuojamas, iš aktualaus geopolitinio diskurso perkeliamas ir į dailės, fotografijos istorijos kontekstą. Piešinių serija interpretuojama atsižvelgiant į jos autorinį komentarą, visą menininko kūrybą, jai skirtus dailėtyrinink(i)ų tekstus, tam tikrus vizualius fenomenus (nuo temos reprezentacijų socialiniuose tinkluose iki simbolinės mirties ikonografijos) ir teorinius diskursus (nuo Jeano-Paulio Sartre’o įsivaizduojamybės teorijos iki posthumanistinės, ekologinės mirties sampratos).
Reikšminiai žodžiai: Mindaugas Lukošaitis, įsivaizduojamybė (Jean-Paul Sartre), nepavaizduojamumo kritika (Georges Didi-Huberman, Jacques Rancière), posthumanistinė mirties samprata, simbolinė mirties ikonografija, infome