Marina Dmitrieva (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2017.8.4
Straipsnyje aptariama valstiečių architektūra, visų pirma kaimiška pirkia, kaip kai kurių Rytų Europos menininkų kolonijų estetinių ir ideologinių programų modelis iki Pirmojo pasaulinio karo. Teigiama, kad miesto civilizacijos ydų kritika, paveikta Lebensreform idėjų ir Tolstojaus moralinių imperatyvų, turi būti suvokta kaip reikšmingas šių menininkų gyvenviečių elementas. Šiame kontekste kukli valstietiška rąstų trobelė buvo suvokiama kaip sveiko gyvenimo harmonijoje su gamta vieta ir įsikūnijimas. Tyrinėjant Vengrijos kaip Habsburgų imperijos dalies ir Rusijos monarchijos (įskaitant Suomiją) menininkų kolonijose sukurtą architektūrą ir dizaino dirbinius, straipsnyje analizuojama meninė vaizduotė, pagimdyta etnografinių studijų ir maitinama moralinio imperatyvo gelbėti liaudies meną, atsidūrusį industrializacijos keliamame pavojuje.
Reikšminiai žodžiai: Lebensreform, Tolstojus, valstiečių architektūra, kaimiška pirkia, liaudies menas